Psichinės sveikatos supratimas
Psichinė sveikata apima emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę. Ji veikia, kaip mes galvojame, jaučiame ir elgiamės. Taip pat ji padeda nustatyti, kaip mes tvarkomės su stresu, bendraujame su kitais ir priimame sprendimus. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), psichinė sveikata yra gerovės būsena, kurioje kiekvienas asmuo realizuoja savo potencialą, sugeba susidoroti su įprastais gyvenimo stresais, gali dirbti produktyviai ir prisidėti prie savo bendruomenės.
Psichinės sveikatos svarba
Psichinės sveikatos prioritetizavimas yra būtinas bendrai gerovei. Prasta psichinė sveikata gali sukelti įvairių problemų, įskaitant nerimą, depresiją ir kitas nuotaikos sutrikimų formas. Psichinės sveikatos problemos taip pat gali paveikti fizinę sveikatą, sukeldamos tokias būkles kaip širdies ligos ir silpna imuninė funkcija. CDC praneša, kad psichinės sveikatos sutrikimai yra plačiai paplitę JAV, beveik 1 iš 5 suaugusiųjų patiria psichinę ligą per metus.
Savipagalbos strategijos
1. Sukurkite rutiną
Dienos rutinos sukūrimas gali suteikti struktūrą ir normalumo jausmą. Reguliarus miegas, sveiki valgiai ir suplanuotos veiklos gali padėti išlaikyti psichinę stabilumą.
2. Praktikuokite sąmoningumą ir meditaciją
Sąmoningumas apima dėmesio sutelkimą į dabartinį momentą be vertinimo. Tokios technikos kaip meditacija, gilus kvėpavimas ir joga gali sumažinti stresą ir nerimą. Tyrimai parodė, kad sąmoningumas gali pagerinti psichinės sveikatos rezultatus.
3. Išlaikykite fizinį aktyvumą
Reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimą. Mayo klinika teigia, kad mankšta gali padėti palengvinti depresijos ir nerimo simptomus, taip pagerinant psichinę sveikatą. Siekite bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinę veiklą per savaitę.
4. Bendraukite su kitais
Socialinių ryšių palaikymas yra gyvybiškai svarbus psichinei sveikatai. Teigiami santykiai gali suteikti emocinę paramą ir sumažinti vienatvės jausmą. Bendraujant su draugais, šeima ar paramos grupėmis galima sustiprinti atsparumą.
5. Ribokite ekranų laiką ir socialinę mediją
Per didelis ekranų laikas, ypač socialinėje medijoje, gali prisidėti prie nepakankamumo ir nerimo jausmų. Nustatant ribas technologijų naudojimui, galima pagerinti psichinę sveikatą.
Atsparumo ugdymas
Atsparumas yra gebėjimas atsigauti po sunkumų, traumos ar streso. Tai įgūdis, kurį galima ugdyti laikui bėgant. Štai keletas strategijų, kaip ugdyti atsparumą:
1. Skatinkite teigiamą mąstymą
Teigiamo požiūrio išlaikymas gali padėti efektyviau spręsti iššūkius. Kognityvinės elgesio terapijos (KET) technikos gali išmokyti asmenis perorientuoti neigiamas mintis ir sutelkti dėmesį į sprendimus.
2. Nustatykite realius tikslus
Pasiekimų tikslų nustatymas gali suteikti kryptį ir pasiekimo jausmą. Didelių užduočių skaidymas į mažesnius, valdomus žingsnius gali padidinti motyvaciją ir sumažinti apimties jausmą.
3. Priimkite pokyčius
Lankstumas yra raktas į atsparumą. Išmokti prisitaikyti prie pokyčių ir žiūrėti į iššūkius kaip į galimybes augti gali pagerinti gebėjimą susidoroti su stresu.
4. Ieškokite profesionalios pagalbos
Nėra gėda ieškoti pagalbos iš psichinės sveikatos specialistų. Terapija, konsultacijos ar vaistai gali būti veiksmingi gydymo būdai įvairioms psichinės sveikatos problemoms. Ankstyva intervencija gali lemti geresnius rezultatus.
Išvada
Psichinės sveikatos prioritetizavimas yra svarbus, norint gyventi pilnavertį gyvenimą. Įgyvendinus savipagalbos strategijas ir ugdant atsparumą, asmenys gali pagerinti savo psichinę gerovę ir efektyviau spręsti gyvenimo iššūkius. Atminkite, kad rūpintis savo psichine sveikata yra taip pat svarbu, kaip rūpintis savo fizine sveikata.